kumkuma.

Jobo knyga aš nenoriu šitam bloge rašyti apie save ar savo patirtis ar savo jausmus. Aš noriu rašyti žmonėms ir apie pasaulį. Ir kadangi nesu pasiruošusi to skelbti pasauliui, nes esu per maža, aš užrašysiu viską čia. Jobo knyga  Šėtonas pasiūlo Dievui atskleisti tikrą jo ištikimiausio tarno, Jobo, veidą. Dievas leidžia velniui  atimti iš Jobo kupranugarius, avis, asilus, sudeginti namus ir išžudyti žmones, kad patikrintų jo ištikimybę. Įdomūs du aspektai: pirma, Dievui smalsu pažiūrėti, ar Jobas liks ištikimas - na ir kodėl Dievui turi rūpėti paprasto žmogaus veiksmai? Antra, Dievas jokių veiksmų nesiima pats. Tai, kad Dievas leidžiasi į Šėtono žaidimus ir sutinka iš Jobo atimti viską, išskyrus gyvybę, rodo, kad Dievas turi tiesioginę sąsają su kiekvienu žmogumi. Tai parodo ir spektaklio pabaiga, kai Dievas (mano interpretacija), aiškina Jobui (patyrusiam begalę kančių ir galiausiai jį prisišaukusiam), kodėl begemotą jis sutvėrė begemotu, ir dėl ko nėra vieno begemo...